in the Neverlands: Vidmantės graduation

Daugelis, matyt, spėjote sužinoti, kad Vidmantė - jau diplomuota magistrantė. Šiame įraše truputėlį išsamiau apie olandiško diplomų teikimo ypatumus. Ir apie tai, kiek džiaugsmo buvo tą, rodos, ūkanotą pirmadienį Amsterdame.

1. Iš universitetinio Utrechto ieškoti diplomo nuklydome į kofišopais ir raudonaisiais žibintais garsėjantį Amsterdamą. Fone - Station Centraaaaal.

2. Pasiruošimas. Fotobandymai Universiteit van Amsterdam foje.

3. Sutikite, visai normalu, kad pirmadienio rytą universitete tuščia...

4. O mes kėlėmės dar anksčiau, kad suspėtume - diplomo teikimas numatytas 10h. ryte.

5. Olandiška Graduation - tai ne lietuviškas popierėlių padalinimas abėcėline tvarka. Diplomai teikiami individualiai, dalyvaujant giminėms, artimiesiems, draugams, dėstytojams.

6. Nors tokie akademiniai papročiai iš pradžių pasirodė keisti, laukti buvo verta. Gimines ir artimuosius pakeitė Vidmantės mokslo draugai: Anna, Irina, Sorin.

7. Diplomai buvo teikiami centriniuose rūmuose - anksčiau čia buvo prekybos su Indija namai. Šioje salėje prieš kelis šimtmečius vykdavo "graduation" tų, kurie ruošėsi keliauti laivais. Ceremoniją pradėjęs dėstytojas teigė, kad šiandieniniai absolventai turi kur kas geresnes perspektyvas :)

8. Paskutinis "sužiūrėjimas", ar vietoje sudėti lietuviški taškiukai ir paukščiukai, ir... parašas. Kairėje -Vidmantės magistrinio darbo vadovas Andreas Schuck.

9. Jis rėžė kalbą: "...I remember a slightly strict and cynical smile of yours asking me if I now - really - would be your supervisor. I was and now, a bit more than half year later you are graduating and delivering a speech at this occasion is a very easy and enjoyable task".

10. "...Sometimes you stand here as a supervisor, looking into the faces of parental pride, searching for the right words, trying not to spoil the joyful atmosphere, thinking of something nice to say, although - in reality - you are tempted to take revenge for missed deadlines, sloppy work, or a lack of initiative on the side of the student. In your case this is all very different".

11. "...What I liked is that from the beginning you have been very persistent, willing to learn and to take on challenges which all contributed a great deal for me to really enjoy being your supervisor. I never had to push you, I don't think you ever missed a deadline, maybe also because you had a sort of pragmatic motivation: you wanted to get done!"

12. "Still I was shocked when you in the end calmly confronted me with the statement: I quite like statistics - if I could choose my thesis would all be numbers! - I honestly do not recall a student with no background in statistics ever having said this at the end of a thesis project".